|
Pasaulio futbolo čempionatas
Pasaulio futbolo čempionatai (FIFA pasaulio taurė) – tai stipriausių planetos futbolo rinktinių turnyrai, vykstantys kas ketveri metai (poriniais metais, kuomet nevyksta vasaros olimpinės žaidynės).
Tai vienas iš pačių svarbiausių pasaulio sporto įvykių (po Olimpiados). Dabar pasaulio čempionatuose dalyvauja 32 šalių rinktinės, o atrankos varžybas pradeda apie 200 rinktinių, tarp jų – ir Lietuva. Paprastai jie vyksta vienoje šalyje, tačiau 2002 m. vyko dviejose (Japonijoje ir Pietų Korėjoje) Čempionatų finalai 1930 m. Urugvajuje Urugvajus 4:2 Argentina
1934 m. Italijoje
Italija 2:1(po prat.) Čekoslovakija
1938 m. Prancūzijoje
Italija 4:2 Vengrija
1950 m. Brazilijoje
Urugvajus 2:1 Brazilija
1954 m. Šveicarijoje
Vokietija 3:2 Vengrija
1958 m. Švedijoje
Brazilija 5:2 Švedija
1962 m. Čilėje
Brazilija 3:1 Čekoslovakija
1966 m. Anglijoje
Anglija 4:2 (po prat.) Vokietija
1970 m. Meksikoje
Brazilija 4:1 Italija
1974 m. Vokietijoje
Vokietija 2:1 Nyderlandai
1978 m. Argentinoje
Argentina 3:1(po prat.) Nyderlandai
1982 m. Ispanijoje
Italija 3:1 Vokietija
1986 m. Meksikoje
Argentina 3:2 Vokietija
1990 m. Italijoje
Vokietija 1:0 Argentina
1994 m. JAV
Brazilija 0:0 (po prat.) 3:2 (11 m baud.) Italija
1998 m. Prancūzijoje
Prancūzija 3:0 Brazilija
2002 m. Japonijoje ir Pietų Korėjoje
Brazilija 2:0 Vokietija
2006 m. Vokietijoje
Italija 1:1 (po prat.) 5:3 (11 m baud.) Prancūzija Čempionais yra tapę: Brazilija – 5 kartus, Italija – 4, Vokietija – 3, Urugvajus ir Argentina – po 2, Anglija ir Prancūzija – po 1 kartą.Finaluose žaidė: Vokietija ir Brazilija – po 7 kartus, Italija – 5, Argentina – 4, Urugvajus, Vengrija, Čekija ir Nyderlandai – po 2, Švedija, Anglija ir Prancūzija – po 1 kartą. Rezultatyviausi žaidėjai:
Žaidėjai, įmušę bent 10 įvarčių pasaulio čempionatų finaliniuose turnyruose:
15 – Ronaldas (Ronaldo Luis Nazário de Lima, Brazilija) 1998–2006
14 – Gerdas Miuleris (Gerhard Müller, Vokietija) 1970–1974
13 – Žiustas Fontenas (Just Fontaine, Prancūzija) 1958
12 – Pelė (Pelé, tikr. Edson Arantes do Nascimento, Brazilija) 1958–1970
11 – Šandoras Kočišas (Sándor Kocsis, Vengrija) 1954
11 – Jurgenas Klinsmanas (Jürgen Klinsmann, Vokietija) 1990–1998
10 – Helmutas Ranas (Helmut Rahn, Vokietija) 1954–1958
10 – Teofilas Kubiljasas (Teófilo Cubillas Arizaga, Peru) 1970–1982
10 – Gžegožas Liata (Grzegorz Bolesław Lato, Lenkija) 1974–1982
10 – Garis Linekeris (Gary Winston Lineker, Anglija) 1986–1990
10 – Gabrielis Batistuta (Gabriel Omar Batistuta, Argentina) 1994–2002 -------------------------------------------------------------------------
Europos futbolo čempionatas
Europos futbolo čempionatas – stipriausių Europos žemyno futbolo rinktinių turnyras, vykstantis kas ketveri metai (tais pačiais metais, kaip ir vasaros Olimpiada). Šį čempionatą organizuoja UEFA.
Europos čempionatai pradėti rengti 1958–1960 metais (atrankos varžybos truko apie dvejus metus), pirmieji du turnyrai vadinosi Europos tautų taure. 1960–1976 metų finaliniuose turnyruose žaidė tik po 4 komandas, 1980–1992 metais – po 8, o nuo 1996 metų – 16 rinktinių komandų. Turnyrą organizuojančios šalies rinktinė į čempionatą patenka be atrankos. Atrankinėse varžybose paprastai dalyvauja visos šalys, kurių federacijos priklauso UEFA.
Čempionatų finalai
1960 m. Prancūzijoje:
Tarybų Sąjunga – Jugoslavija 2:1 (po pratęsimo)
1964 m. Ispanijoje:
Ispanija – Tarybų Sąjunga 2:1
1968 m. Italijoje:
Italija – Jugoslavija 1:1 (po pratęsimo) ir 2:0
1972 m. Belgijoje:
Vokietija – Tarybų Sąjunga 3:0
1976 m. Jugoslavijoje:
Čekoslovakija – Vokietija 2:2 (po pratęsimo), 5:3 (11 m baudiniais)
1980 m. Italijoje:
Vokietija – Belgija 2:1
1984 m. Prancūzijoje:
Prancūzija – Ispanija 2:0
1988 m. Vokietijoje:
Nyderlandai – Tarybų Sąjunga 2:0
1992 m. Švedijoje:
Danija – Vokietija 2:0
1996 m. Anglijoje:
Vokietija – Čekija 2:1 (auksinis įvartis)
2000 m. Belgijoje ir Olandijoje:
Prancūzija – Italija 2:1 (auksinis įvartis)
2004 m. Portugalijoje:
Graikija – Portugalija 1:0
Čempionais yra tapę: Vokietija – 3 kartus, Prancūzija – 2, TSRS, Ispanija, Italija, Čekoslovakija, Nyderlandai, Danija ir Graikija – po 1 kartą.
Finaluose žaidė: Vokietija – 5 kartus, TSRS – 4, Jugoslavija, Ispanija, Čekija (įskaitant Čekoslovakiją), Prancūzija ir Italija – po 2, Belgija, Nyderlandai, Danija, Graikija ir Portugalija – po 1 kartą.
|
